strėnkaulis

strė́nkaulis sm. (1) K, Š 1. I, KI712, L, Rtr, BŽ23, Ser, DŽ, Eig, Snt kryžkaulis: Kur baigias nugarkaulis, ten prasideda strė́nkaulis J. Nuo bulvių kasimo net strė́nkaulį gelia Ig. Per strė́nkaulį lazda užvirino (sudavė) Žal. Vyras petė[je], o rąstas antkritęs strė́nkaulį dėlto nulaužė Lk. Skeltnugario arklio strė́nkaulio nematyti Trš. 2. Q279, N, K, KŽ klubikaulis. 3. nugarkaulis: Strė́nkaulio išlinkimas NdŽ. Teip ir sklerozę iškrato iš strė́nkaulio Drs. ^ Taukų kailineliai, linų strėnkauleliai, auksinės galvelės (žvakė) LTR(Šll).